- smuktelėti
- smùktelėti, -ėja (-ia NdŽ), -ėjo dem. smukti. 1. kiek pasimauti žemyn, pasmukti: Jam batas smùktelėjo nuo kojos NdŽ. 2. kiek įlįsti, įsmukti gilyn, įklimpti: Netikėtai pirmasis vežimo ratas smuktelėjo į vieškelyje išmaltą duobę rš. Ka smùktelėjau į tokią maurynę! Vkš. 3. dumbant pasmukti, susmegti: Piliakalnio rytų šlaito ruožas smuktelėjo nuo dviejų iki keturių metrų sp. 4. kiek nusileisti, nukabti: Jo pečiai tebebuvo platūs, gal tik smuktelėję žemyn J.Dov. 5. pakilus kiek nusileisti (skrendant): Lėktuvas smuktelėjo žemyn rš. 6. prk. atsidurti kiek žemiau, pasidaryti menkesnio lygio: Buvę lyderiai po plaukimo varžybų smuktelėjo į šeštą komandinę vietą sp. Gyvenimas smuktelėjo žemyn rš. 7. šnek. greitai įbėgti ar išbėgti, įlįsti ar išlįsti, įeiti ar išeiti: Saliamutė smuktelėjo seklyčion J.Balt. Domas šoko į sodą ir smuktelėjo siauručiu šaligatviu J.Marc.
Dictionary of the Lithuanian Language.